reiškimas — reiški̇̀mas dkt. Pagarbõs, užúojautos reiški̇̀mas draũgui … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
alegorija — alegòrija sf. (1) DŽ atitrauktinės sąvokos reiškimas konkrečiu meniniu vaizdu: Baltas balandis – taikos alegorija rš … Dictionary of the Lithuanian Language
apreiškimas — apreiškìmas sm. (2) → apreikšti: 1. Menininko kūryba yra jo apreiškìmas FT. 2. SD197, R, CII172, N, K, DŽ1 Tos slaptės apreiškimas pačiam sūnui Dievo buvo atliktas DP258. Petras girionis apreiškimu dangaus skatina krikščionis pryš turkus eiti S … Dictionary of the Lithuanian Language
išreiškimas — išreiškìmas sm. (2), išreikškimas Q91 → išreikšti: 1. DŽ1 Naujoms karo meto temoms ir vaizdams čia poetė rado tobulą išreiškimo formą A.Vencl. Tai šilelio gyvūnijos garsų akustinis išreiškimas rš. Išreiškimui vieno ar kito jausmo reikia… … Dictionary of the Lithuanian Language
juokas — juõkas sm. (4) K, BŽ14; SD344, R, M 1. pasitenkinimo, džiaugsmo, linksmumo ir pan. reiškimas tam tikrais nutrūkstamais garsais iškvepiant orą, juokimasis: Nuskamba juokas P.Cvir. Kalbų ir juokų pilna visur rš. Gyvas juõkas Š. Man be galo… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalbėjimas — sm. (1) → kalbėti. 1. SD156, R, M, NdŽ minties reiškimas žodžiu; žodžių tarimas: Toks kalbėjimas tėvo su manimi, toks kalbėjimas Upt. Be kalbėjimas ten ir buvo, kad tris valandas vienu trūkiu kalbėjo Šts. Tas žaidimas nereikalauja daug kalbėjimo … Dictionary of the Lithuanian Language
muštynės — muštỹnės sf. pl. (2), muštynės (1) 1. mušimasis, pykčio reiškimas smūgiais: Ten kožną dieną y[ra] muštynės KlvrŽ. Girti visada prie muštỹnių prieina Grž. Be muštynių neapsiejo – vilnos visims dulkėjo Slnt. Už muštynès gavo tupėti (arešto) Dkš … Dictionary of the Lithuanian Language
mylėjimas — sm. (1) → mylėti. 1. SD180, R244, K meilės jutimas ar reiškimas: Toks jau jo te ir mylėjimas, kad pačiai pinigų neduoda Vb. Mylėjimo daina N. Pritrauksiu savęsp visus daiktus ne smarkumu, bet mylėjimu DP508. Kaip ižpildysime ketvirtą prisakymą… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugarsėti — intr. 1. garsui nueiti, nuskambėti, nuaidėti: Balsas nugarsi į girias prš. Dabar nuaidėjo, nugarsėjo pagarbos reiškimas labai triukšmingai I.Simon. | refl.: Ant jos (pilies) viršaus buvo senovėje skylė, į tą įmestas akmenaitis labai nusigarsėdavo … Dictionary of the Lithuanian Language
ovacija — ovãcija sf. (1) DŽ viešas pritarimo reiškimas ar sveikinimas su smarkiais plojimais, šauksmais: Salėje kyla audringa ovacija rš. Girdėjau, tau čia ovacijas sukėlė mūsų miestas per švenčių iškilmes Vaič … Dictionary of the Lithuanian Language
